klaudingas

klaudìngas, -a adj. (1) žr. kliaudingas 1: Viename daikte buvo klaudinga: turėjo ukvatą šį tą iš valgymo pagautie Sz. Ir tas buvo dar per didei klaudingą laikomas Kel1882,267. Kas ... savyje klaudingas, tasai netur artintis apieravot RB3Moz21,21.